trinti

trinti
trìnti (trýti K; R, , N), -a (trẽna LD339), trýnė (-o) tr. K, Š, Rtr, , NdŽ, FrnW, ; SD1181, SD372, N, M, L, LL150 1. spaudžiant ką nors brūžinti į ką: Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų JT268. Trýnė trýnė in pušį [veršis], i skilo lenta Klt. Trinù ten į tą molį, šukuoju tą avino skūrą Kl. Žagarės girioje baigė trinti, gludinti ragus danieliai sp. Jeigu šuva snukį trìna į sniegą, bus atodrėkis Snt. ^ Trẽna subinę į krėslą (nenusėdi), nora lėkti Klv. Atsisėsk ir trìnk subinę an žemę (sakoma neturinčiam ką veikti) Žl. Čia jau nieko nepadarysi, nors šikna žemę trýsi Šk. | refl. tr., intr.: Ožkelės linksmai mekeno, glaudėsi prie mergytės, trynėsi galvas į jos pečius . Par linkminį [spuogas] vis judinas i trẽnas Krš.kasyti: Trynė kaklus į tvorą išleistos prasivaikščioti karvės M.Katil. Į adveriją trýdavom kuprą Kdl. ^ Trinąs kaip žydas su niežais LTR(Kp). | refl. tr., intr. SD36: Arklys trinasi šonus į medžius Pnd. Į beržą tarpukaktį trinasi paaugęs veršiukas J. Ap. Jis trìnas trìnas atsigulęs į tą ūžvalkalą Jrb. Pastaldžiais trìnsias i trìnsias – utėlės ėda Krž. Iš kūdros išlindo dumblina kiaulė žvieglė ir trynėsi į tvorą A.Vaičiul. Kiaulės trinas į sienas prieš lytų Škn. Kaip kiaulė trìnas, tai i šernai Vdk. Kap bėgo karvė trintis nuo varmų, musių – žagaruosna inbėgo LTR(Vlk). ^ Trìnas kaip kiaulė į torą Kv. Nesitrink kaip kiaulė ant sąsparą LTR(Rk).braukyti, brūžinti vieną į kitą: Ans rankas trìna trìna – nu ką darysma? Pin. Trẽna ranką į ranką iš džiaugsmo Užv. Trẽna rankas iš džiaugsmo – uždirbau Krš. Ateina čia tie, bambas trindamì pašoka Snt. Ponas Dievas paėmęs iš jo [akmeniukus] ir ėmęs tuos du į kits kitą trinti Sln. Trìnti pagaliukus vienas į kitą NdŽ. Su trinamaisiais, ant ugnies užkūrimo vartojamaisiais šakalėliais reik labai dabotingai apsieitis Kel1859,180. | refl. tr., intr.: Jis rankas tol trýnės, kol jos paraudonavo KII6. Nykštukas buvo toks smagus, kad prilindęs pakuteno jai žanduką, trindamasis delnus ir čiulpsėdamas A.Vaičiul. Medžiai trinas vienas su kitu ir girgžda LTsIV288. Virvės ir lynai, jei ilgai trinas, teipojau užsidega S.Dauk. Medis su medžiu trìnasis [važiuojant medinašiu vežimu] – tepalo nebuvo LKT186(Čk). Šokt kaip šokdavo! Dabar, kaip žiūrì, rūrom trìnas Skp. Čia jau ne uogavimas, kai nugarom trìnamės Slk. | A Dievas te trankosi, ne Dievas – oras trìnasi Ssk. Besitrinančios oro masės sukuria elektrinį lauką . 2. spaudžiant kuo nors brūžinti: Raumatu serganti esu, sąnarius trýniau Yl. Aš naktį trinù trinù kaip žiogas tus rietus – nebtveruos, kas čia y[ra]? KlvrŽ. Prieš atakaitą įkaitinu pusiaują ir trinù Mlt. Trìnk trìnk – patrynimas labai gerai nuo sumušimo Ant. Trenù aš anam rankas, kojas, o ans kaip neatsigauna, taip neatsigauna Varn. Trìna ranka sušalusius pirštus LzŽ. Rankos naktim tirpsta, tai atsikėlus trinù, vaikštau Krs. Trẽna kojas išsukinėtas Pj. Reikia kojas trìnt, kai sopa Dgp. Trýniau tas kojas visokiais vaistais, nemačijo Šts. Vaikas nosi trina, musėt miego nori Upt. Pradeda kartais nosikę trýt: trìns trìns, kol užmiegta Erž. Netrìnk, o tai pradės akis perštėt Mlk. Nakčia sėdái ir triñ' akis – ir išsiliečysi Lz. Tešmuoj sutino, paskorė tai ėmiau trìnt kiškio taukais Pv. Šiaudais šonus karvei trìnk Btg. Pilvą maigiau, šiaudais trýniau teliokui – buvo išpampęs Klt. Trìnk su sniegu, kiteip neatgaivinsi odos Krt. Atšalus kokį sąnarį, su sniegu trina Sm. Veidą nušalau: ir sniegu trýniau, ir pirštinėm, ir niekas nepadėjo Krs. Duosiu duosiu trìnt sausai; tai dažnai išgaišta [guzelis] Slk. Aš anus (guzus) trinù su kamparu, kiek tik begaliu Trk. Pavasarį parstupo lapais rankas trìna, o rudenį uogom Sdb. Kai gyvatė įkanda, tai reikia su gvazdikėliais trint LTR(Auk). | Trìna su kreida, su dalgiu skuta [dirbamą kailį] Sk.(kailį) trìna ir trìna, net kol jis pasdaro minkštas Sn. Pušį ragais trìna, derina jau badyt mūs veršis Klt. Trìni trìni [karštuvais], i išsikedena vilnos Grnk. Ašis vežimo ilgai trinama užsidega, kad nepateptais ratais greitai važiuoji S.Dauk. | prk.: Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina A.Baran. Ypač vėrė akį ir trynė nosį trąši, kvapni pelėžirnių giminė A.Vien. ^ Trìnk, nevėdink (dirbk negaišdamas) Šts. Kojom mina, pilvu trìna, kur žiojas, te kiša (audžia) Šln. | refl. tr., intr. : Kumščiais trinuos akis ir žiovauju A.Vencl. Puolė į ežerą, nardė ir taškėsi, ligi raudonumo trynėsi krūtinę, rankas A.Vaičiul. Su musmėriums trẽnas – gydos ratkulitą (radikulitą) Krš. Vieton šnapso vidun, trinkis degtine kas antrą rytą LKXX201.brūžinant naudoti: Vis liuob pelenūse [skalbti], muilą iškada trìnti Rt. Kurie tarnaudavo – muilo netrìnk – muilas būdavo brangus Kvr.galąsti: Anas (peilis) netrìntas Kr.tepti paviršių tepalu ar šiaip kuo: Joniukas trìna patalnią, blynus kepa, o pati gulia Slm. Sviestu testa trìna blyną LzŽ. Tąj smala trýnė ratus Rod. Netrìntas – baisiai sunkus [dviratis] . | Rankas šlapink, miltais trìnk sitnyką minkydama Klt. Pudra nosį trìnti NdŽ. ^ Tarkšloja kai netrinti ratai! (apie niekus šnekantį) Vlk. Trìnsi – važiuosi, netrìnsi – nevažiuosi Rod.I šveisti, šiūruoti, valyti: Padlagą trindavom su šluotražiu Kp. Kur sėdėjai ažu stalo, šluotražėliu trìnsiu (d.) Zr. Marė, vandenį pasigrobusi, išlėkė į krautuvę grindų trinti Žem. Vario puodas trintinas CII419. Jei kas pabučiavo į ranką, kad ana trýs su tokiais muilais Žeml. Visaip vargšė trynė ir šveitė, bet kraujo dėmės nuo kiaušinio nenyko J. Balč.daryti švarų, sausą, šluostyti: Trýnė veidą LzŽ. Trìna skepetaite akis . Tą pusbutelkį anam sugirdžiau, išejo burną trìndamas Gd. Nereikia pirštais peiluko trýtie, kai nuplauji Vlkv. Kai mašinoj linelius minam, dažnai panosę rankove trìnam BM443. | refl. tr. Sut: Pakar' an knolio (vinies) abrūsą trìntis LzŽ.refl. tr. šluostantis šalinti: Trýnėsi ašaras NdŽ. 3. dildyti ką parašytą ar nubrėžtą: Brėžia ir trìna, brėžia ir trìna 1. Trìnamoji guma (trintukas) NdŽ. | refl.: Tušas visai nesìtrina 1. 4. braukiant ir spaudžiant daryti, kad įsigertų, įsiterptų: An krūtinytės tų garstvyčių trìndavom naminių Alz. Skauda – naminių vaistų trýk, i gerai Rsn. Vaistų duodavo išgert ar trìndavo Kp. Ar anus (vaistus) reik trìnti a tepti? Kl. Panosį su žibalu trìndavo [nuo kirmėlių] Kpr. Kiek čia tų vaistų nebuvo – i trinamų̃, i geramų! Yl. Trẽnamus vaistus parvežiau Grd. | refl.: Anie (vaikai) nežinojusys: trýnusys [česnaką] į nekeptą duoną, o į nekeptą nètrinas Kl. 5. daryti paviršių lygų, gludinti, šlifuoti: Trinamasis popierius (švitras) . | refl. tr. Sut. 6. N, , NdŽ, gniaužant, brūžuojant skalbti, mazgoti, grumdyti, žlugti: Drabužius trenù su rankomis iš šarmo išėmus J. Trýsi trýsi su toms rankoms [drabužius] Rsn. Visoms boboms nariai kiauri būs, ka trìnsi . Nebuvo tos mados, ka trìntumi [skalbinius], anus turėjai muštinai išmušti End. Visą dieną trenù drobužius – pridėvėjo vyrai kupetas Krš. Rankom trýnė skelbinius, tai net rankų delnai buvo nuplyšę Srj. Rūbai išmirksta, tai tada mažiau reikia trìnt . Trìnsi trìnsi šitą žlugtą Šmn. Rankom trìnam žlugtą, mazgojam – didžiausi plovimai Rm. Dvi dienas trìnam [žlugtą], dieną šutinam, trečią – skalbiam Pšš. Skalbimas trim dienom: ryto trìnsiu, poryt plausiu, užryt džiausiu Mžš. Ryto[j] žlugtą trìnsme Pc. Su rankom pasveldavom milus: karštu [v]andeniu piliam, trìnam trìnam Kvr. Nevirindavo seniau [drapanų], nieko: trinì te ant bačkos tą pakraštį, ir gatava Č. Trìndavom [skalbinius] an trintuvo – mašinų gi nebuvo Kp. Lenta toki buvo išpjaustyta, kur trìns, nu ta trinamóji lenta .grumdant, skalbiant valyti, šalinti: Purvus iš rūbo trýti KI147. 7. braukant, spaudant maigyti, gniaužyti: Juosiuos (linus) mirko, kol jau jie išsiplūšėja, o paskui juosiuos trýk pagal rankas, ir tie spaliai byra Pžrl. Ištraukia iš sodželkos [linus], trìna Žb. Kad rankos neprakaituotų, trinama terp delnų piktadilges LMD(And).maigant lukštenti: Kap rugius pjovėm, tai trýnėm varpas kišeniuosan GrvT132. Mokytiniai, būdamys alkani, pradėjo skabyti ir trinti varpas rugių, ir ištrynusys valgė M.Valanč.
trintinaĩ adv.: Trink trintinai ražus kūlių kulant J.refl. turėti ypatybę braukant spaliams atšokti nuo pluošto: Trìnas – tai jau jo (lino) pluoštas skirias Žb. Kada jau trìnas, spaliai išbyra, tada jau atsiklojėję linai Švn. Patrynei – ir trìnas, kad atsklojėjęs [linas] Dgč. Pažiūri nuėjęs: jeigu trìnas [linai], tai geri Alz. Kada jie (linai) pradeda trìntis, tada galima kelt [iš linmarkos] Škr.
8. SD165, L, NdŽ, gniuždant smulkinti, trupinti, traiškyti: Kanapius deda į bliūdą i trìna, ir ištrina – paliekta pienas Klk. Tas kanapes, būdavo, trìna mūs tėvelis puode, pieną padaro – valgom Dg. Aguonas tokion čerpėn trìndavom . Kap neturėj[o] aguonų, tai kanapes trýnė ir baltė Sn. Žmonys smulkydavo grūdus trindamì terp akminų Plšk. Kruopas trìndavom – nugrūsdavom, nugrūsdavom Vdn. Garsvyčias trina terlėj LTR(Kp). Sėmenus tai mašinomi trìna ir aliejų daro Lz. Su ranka įdeda saują ir trìna, ir maigo [sėmenis] Žb. Labai skanu būdavo su silke trýta PnmŽ. Kuoj gi kitu bulbaites trintų̃, jei buomo neturėtų Kpč. Kap trinì uogas su cukrum, tai pasdaro tiršta kap jeknos Pv. Tas ubagas teip gražiai žiūri ir žiūri in tą kuciaus galvą taboką trindamas BsPIV273. O tu, taboka, mano rudoji, aš tave netrìnsiu JD248. Per nedėlėlę taboką tryniau LLDII139(Lp). Kam tos bobos? – Parakam trint LLDI398(Kb). Kai, kai[p] aguonėlę trìna? [p]DrskD259. Tabako trinamas medelis Lex70. Akmuo trinamas Q410, R289, 387, N. Seniausias girnų tipas yra trinamos girnos – tai akmeninė gelda, kurioje sutrinami grūdai apvalainiu ar plokščiu akmeniu EncIX62. ^ Daug galėtų, jei subine druską trinti mokėtų KrvP. Kuisiai pipirus trìna (spiečiai šokinėja) Prn. | refl.: Trìnas uogos terp pirštų, šlapia, nespartu rinkt Klt. Mėlynės jau prinokę – trìnasi Srj.grūdant, maigant ką gaminti: Košę iš bulbų trìna LzŽ. Menturiu košę trìna Pkn. Cibulainę trìndavo, druskos dėdavo [į vandenį] ir su bulvėm valgydavo Pv.malti: Medinės girnos privaryta geležių, špyžiaus, žinai, kad gerai trìna Vdn. Tos girnikės trìna, čypia kai devynios žiurkės Mšk. Trìndavo trìndavo an tų girnų Pv. | Šito trintà mėsa jau reiks katei ataduot Klt. Kas trìna, kas nètrina [mėsos], kaip kurs išmano, kaip kuri šeimininkė . | refl.: ^ Lauke gimęs, lauke augęs pareina namo trintis (grūdai) LTR.virškinti: Ėjo valanda, per kurią visa energija reikia suvartoti valgymams trinti Vaižg. Pilvas jau blogai trina Vaižg. 9. Dg trėškiant naikinti, žudyti: Netryk tų musių ant tų langų Jrb. Ir renki, ir trinì [kolorado vabalus] Kpč. Nu tei trinù, nu tei[p] trinù [kirmėlę] – išejo toks mauras [p]Grz. Trynė tankai gyvus, kas darės! Drsk. 10. graužti, kapoti: Trìna trynėlės stalą – medžias aliksnio Krns. Gavo vaistų patept namui, kad trynėlės netriñt . Voverušku nètrina kirmėlės Kzt. Čia vienais metais labai trýnė [kirmėlės] kopūstus Švnč. Sėt naudą reikia pučiant žiemiui vėjui – netrins kirmėlės LTR(Slk).ėsti: Pelės miežius trìna Dglš. Jautukas pastiko geras, duok šiaudų, tai trìna, net miela Rod. Gyvuliai sodus trìna, badu nedvesia dar Jnšk.valgyti: Pabuvęs dvi dienas alkanas, tai kad trìna sausą duoną .kandžioti: Karolinos utėlės da netrýnė (buvo švari, tvarkinga) Dglš. | [Kare] arklius trýnė niežai Dglš. ^ Tetriñ' taũ utėlės! Dglš.Ds žįsti: Kiaulė juos (paršiukus) kanda, ka išvien ją trìna Gs. 11. Ds neduoti ramybės, prikaišioti, persekioti: Trìna močią, graužia Klt. Trìna dieną naktį su liežiuviu Ut. Pamotė kasdien triñs, gargažins Tr. 12. trypti, trempti, mindžioti: Pievą trìnti NdŽ. Vištos gi eina, miežius trìna Stk. Vaikai laksto po bulbes, tik bulbes trìna DrskŽ. | Žemes trìna, gręžia ragu, neėda [telyčia] Klt. | prk.: O tavo karvė, merga būdama, visų dilgių patvoriuose ar netrynė V.Krėv. | refl.: Pagrėbsiu, ne tep triñsis [šienas] Švnč. 13. ištisai ganyti: Galvijus vienoj vietoj trìnti NdŽ. Žolės čia nėr, pavasarį veršius trýnė Snt. Kelmas prie kelmo, kelmas prie kelmo, būdavo, tan Žąsine trinì trinì tas karves Šmn. | refl.: Avys trìnas ir trìnas apie namus, niekur nevedam avių Alks. Apie krūmus trìnas gyvuliai Žrm. 14. spausti, mygti; remti: Nedidelis buliukas, ale užteks, jei ims žmogų trìnt . Karvė trìna telyčią ing sieną Rod. Briedžio suvis prie namam trìnta trìnta kelmas, galė[jo] ką subadyt Klt. 15. niurkyti, gniaužyti: Anas šunį susgovė ir pradė[jo] trìnt Dv. Užsiãbarojęs (užsikoręs) in tėvo i trìna Švnč. Trynė, trynė, trynė [jį], tik gyvą paleido LTR(Kb). Kai jis išsivertė iš vežimo, tai jį dar trýnė kurį laiką Snt. Ilgai su juoj galiniavosi: trýnė trýnė vienas kitą ilgai Lz. 16. refl. maigytis, lamdytis, grūstis: Tarbon viskas trìnas, tai paprašiau maistrų sunduką iš lentelių padaryt Kpč. 17. daryti nešvarų, tepti, murzinti. | prk.: Jy purvyno neverta, jy tokia, jy tik šitą trobą trìna Lp. ^ Savo mėšlu kitą trina V602(Al). | refl.: Tokia suknelė labai greit trìnasi . Baltas rūbas baisiai trìnas Klt. Geras apsivilkimas nesìtrina ilgai Dglš. Kai su vaikais, tai rūbai trìnas, dažniau skelbias . Margi būdavo [lomos skalbiniai], sako, ne tep trìnas, gerai nešiojas kasdienai Srj.refl. turėti ypatybę tepti ką prisilietusį: Žinai, su svogūnų lukštais [dažyti], tai jiej (margučiai) nèstrina Dg. 18. LL246 nuolat dėvėti, nešioti: Kamgi trinì kasdien geroją suknelę Pnd. Po paltu gi netrìnsi geros suknelės Švnč. Neturiu prastų kojinių, reikia geros trìnt į batus Upt. Trìna vaikas kelnias Rod.nuolat naudoti, vartoti: Rankšluosčiai – tik po virtuvę trìndavo, abrūsai – tai puošni Sdb. Būdavo, prieš Kalėdas keiti [čiužinius], ant Velykų keiti, nu parvasar trìndavom tuos pačius Rk. Tokį darbą (kilimą), tokį darbą po sėdynėm triñs vaikai! Pnm. 19. iki skausmo brūžinti, graužti: Seniau nepamatysi moterų su kelnėm. Kaip gali nešiot – trìna Ob. Ai ai, drabužis naminis – trìna Trgn. Pabarzdį trìna šunamazgiu surišta [skarelė] Klt. Nežargyk grėblio – rankas triñs Tvr. Man trìna kojos kulnelius LKKXIII23(Grv). Prisitaikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrýtų Pžrl. Kojas batai labai trynė, net kraujas pradėjo bėgt LTR(Zp). Šitie pavalkai labai arkliui pečius trina Jon. | impers.: Gal miežis bus, labai trìna (niežti) akį Sdk. ^ Neravėtas linas mergai veidus trina PPr46. | refl.: Trìnasi [koja], kap eima LzŽ. 20. vynioti siūlais (šeivas): Šeivas trinu 449. Šeivas trint mokėjau Tlž. Nebengė šeivų trýnusi ir išejo Slnt. Tu atsargiau šeivas trìnk, veizėk, kad siūlai netrūkėtų Vkš. Šeivas trìnk lygiai, o tai siūlas ažsikerta Slk. Aš audžiu, mergikė padeda, šeivas trẽna Grd. Su šituo senu rateliu šeivas trìnam Mrj. Virbalus trìna, bet ne suka! Pls. Mergaitės virbalus trìna, o aš pati nė iš stovų neišeinu Nmn. Ona jau savaitė stovuose sėdi, o Marytė šeivas trìna Pv. Šeivas sukėm, trýnėm ir audėm Kb. Vieną ratelį turim – šeivas trìnam, kitą – verpiam Tj. Deda duktė staklėsan audeklą, tai bus darbo – trìnsiu šeivas Klt. Tu da nedidelė būdama trìndavai man šeivas Sdk. Eik šeivų trìntų Užp. Mergiotė verpdavo arba šeivas trìndavo, o gaspadinė ausdavo Ps.vynioti (siūlus į šeivas): Būs ataudai jau, ant vytuvų darysi ir į šeivą trìnsi Kl. Šiandien nebetrinsiu šeivon Pl. Tas (šeivas) išaudi ir vėl an tų pačių trinì Kpr. 21. GK1934,87 brazduoti, tarkuoti: Bulbas trìna Rod. Sau lupa kunodas (bulves) tas – triñs LKKII204(Zt). Mūsum Jurgio dieną net ir bulbių nètrina [p]Dv. Burokus trìndavom rankom Trgn. Išsinešusi iš priemenės krienus, ji trynė juos pašalėj, kad ne taip būtų smarku akims A.Vien.gaminti iš brazduotų (tarkuotų) bulvių: Trìntą košę dažnai, būdavo, verdu, riebuliais apipiliu Klt. Prikepu šventom dienom trintõs košės (kugelio) ir valgom Str. Trintõs zacirkos davė prabalinę Klt. 22. Sut, N, NdŽ, pjauti (pjūklu), džirinti, dilinti: Trinu malką SD250. Te pantis buvo uždėtas geležinis arkliui – [vagis] su pjūkliuku trìna [pantį] Bsg. 23. su mintuvais minti, braukyti: Trìna anas tas galvas linų Trk. Paskiau par tokius mintuvus minsiam, trìnsiam [linus] Brs. Tokie mintuvai padaryta, ir trìna linus, klasto Dv. Mintuvai – kur trìna linus LzŽ. Pirtį padarė – linus trìnt Pls. Mašinos trìnamos tokios buvo, tokie volai buvo Trk. Ana liepė jiems užlipt and viškų ir paslėpė juos po netrintais linais ChJoz2,6. 24. su kočėlais lyginti (drabužius), brūžkuoti: Kočėlas – kur apsuka drabužius ir trìna Brš. Ką rūbus trìna – tai volkas vadinas Šlčn. | Ant veltuvo trýdavo skalbinius Smn. 25. NdŽ gardinti, uždaryti, kulti kuo: Šaknis [juodgalvės] su užkulu trina LMD. Netrintà bulvienė . ^ Tie batviniai – varle trinti (labai neskanūs), negali jų valgyt Kp. 26. refl. meilinantis glaustytis: Aplink padegėlį juodas katinas trìnas, glaustos Vkš. Turi katė trìntis – tokis jos darbas DrskŽ. Apie sa[vo] [močiutę] trìnas, malas Btrm. Trìnas kai katė [vaikas]: turi ko duot Sug. Trìnasi katė apie kojas, noria lakt Pnd. Margis unkšdamas šokinėjo aplinkui ir trynėsi apie kojas V.Myk-Put. 27. refl. menk. netikusiai meilautis, flirtuoti: Mergės patamsiais su vaikiais pakerčiais trìnas Vkš. Tokia jau ten ana motriška – trìnas su visokiais vyrais pakampiais Kv. | Kad aš nueinu šokiuos, aš su visais noriu šokt, kam man te su vienu trìntis Ob.suktis, stengtis prisivilioti: Temoka aplink mergas trìntis Grž. | Trìntis palei sijonus (suktis apie moteris) NdŽ.Lkš, Ml ištvirkauti, paleistuvauti: Ką ji uždirba, viską prageria, praėda i trìnase su vyrais Jrb. Eina per naktis, trìnasi Vlkv.susidėjus gyventi: Jie trýnės trýnės gal dešim metų neženoti Mžš. 28. refl. SD207, N, BzF190, , nieko neveikiant būti, stoviniuoti, slampinėti, valkiotis: Ko čia treníes pasieniais? J. Mergės gulėdavo ant šieno, o vaikiai trìndavos aplink pasienius Pp. Tavo vaikis ejo lodamas, trìndamos pasieniais Kl. Vidurnaktyje juodu užgirdo, kad kažkas apie sienas trinasi TS1899,5. Ar darbo neturi, kad kelinta diena trinies pakampėm Lkč. Gegužinė ant laukų būdavo, eina pulkais, dainuoja, šoka, dabar tai tik kertėm trìnas, tik trìnas Svn. Trìnasi apie namus, darbo nenusitverdamas Slv. Laiškinykės reikia laukt, tai apie namus i trinúos Dgč. Apie namus trìnuosis Ksm. O šiandieną reikia trinties po svetimus užupečius brš. Trìnasi kaip suskis apie karčemą NdŽ. Po bažnyčią senės trẽnamos, jaunų mažai Krš. Po virtuvę aš nenoru trìnties Grg. Ko čia trinýs aplink pečių? Kal. Visi apie tą plytą (viryklę) trìnamės plikais pilvais Vb. Trẽnas [alkoholikai] apie krautuvę, nora vaisiuko Rdn. Nereikėjo par visą dieną po miestą trìntis Up. Tris dienas da trýnėmės Virbaly Grš. Gana, numo varyk, jau dvi valandas kaip pas tavi trinúos Krš. Eikit, vaikai, arčiau, ką te trìnatės prie durų Dgl. Jis trýnėse aplink sienas i išsibaltino Jrb. Ikipiet jis šitei trýnėse pagal duris [p]Jrb. Tyčia trìnas, nedirba, o pinigų reikia Slm. Ko čia trinýs, pri darbo eik! Vvr. Jonis visą laika prie mano stalo trinasi (mano valgo) I.Simon. | Po pievas ir žoles žiogai linksminos, o apačio[je] žemės kurmeliai trinas D103. | prk.: Trýnės trýnės oras (kaitaliojosi), ir supuvo visa in lauko Arm.R26, 34, N, NdŽ, grumdytis, stumdytis: Galvijai trinas . Avys trinasi pulke, ieško pavėsio J.Balt. Čia maišėsi daugybė ir šiaip žmonių, kurie vien iš smalsumo trynėsi minioje V.Myk-Put. Gauja vaikinų, besitrinančių vienas su kitu kaip vėžių kerna krepšyje, sužiuro guviom akim M.Katil. Sakiau, kad gyventų pas mus, nėra ko ten visiems vienoje vietoje trintis . Dabar susėdę kur kine trinas Pn.nuolat būti, sukinėtis, rodytis: Trìntis tarp ponų, tarp karininkų NdŽ.voliotis, gulinėti: Aš tai ką rečiau, o tėvas tai trìnas ir trìnas par dienas lovoj Kp. Besitrindamas bernas an pečiaus rado rėčkelę su medum BsPII274. Kad šokat, tai šokit, o po lovas nesitrìnkit Pnd.dirbti smulkius, nereikšmingus darbus: Ką jis už du rublius trìnas, tai man pyktis ema – aš jam pridėsiu Slm. Petras namie daugiau trìnas, o ne čia Slm. Visims tims, kur trìnas (valdininkams), reik duoną uždirbti tam ūkininkuo Pp.painiotis, maišytis: Netrìnkias po kojų! Up. Sciuc, kad tave bala, triñsis čia po kojų! Pv. 29. refl. šiaip taip gyventi, vargti: Trýnėmės daugiau apie Paaisetį Sld. Trinúos dar toj pačioj vietoj, paskiau žiūrėsma, gal ir kitur parsikelsiu Dbk. Nenorėj[o] ing sodžių tėvas trýties Azr. Paržiem teks trìntis užkamšytais langais Antš. Kitam po kalėjimus trýtis malonu – jis tep inpratęs Prn. Po kalėjimus tokims tik trìntis Krš. Ką mes trìnsimės šitam purvyne, – ir išvažiav[o] visi Varšavan Alv. Ką čia užgyvęsi su tais gyvuoliais besitrýdamas po tąs pakalnes! Jrb. An akmens trìnties (mieste gyventi) mun taip jau baisiai Krš. 30. refl. verstis, manytis: Dirbu durpyne, tai teip ir trìnamės Pnd. Palei mišką duota ganykla, teip ir trìnams Pl. Paskiau neramūs laikai paėjo: teip ir trýnėmės Upn. Aš kai vienas, tai da trinúos Slm. 31. refl. vilkinti, delsti: Visi trẽnas, nenora rašyties [į kolūkį], o mas įsirašėm Grd. 32. refl. nerimti, nenustygti: Ji trìnasi kėdėje šen ir ten NdŽ. Jojo susijaudinta, ir jisai trinasi kaip ant ylų Db. Ko trinies lyg vapsvų užpultas LTR. I gyniaus, i trýniaus – lenda, kur nereikia, ta bitė Šd. 33. refl. stengtis kur nors patekti, veržtis: ^ Trinsias kaip biesas į kunigo pagrabą LTR(Tl). 34. refl. prk. nesutikti, nesutarti: Jie trìnasi tarp savęs 1. Pradeda trýties – ir vėl karas Ktč. Vis kariau[ja], trìnas trìnas Erž. Trìnasi dabar žmonija – kaip girnų dvi pusės Vp. 35. intr., tr. smarkiai griežti, giedoti: Trina skripkom ir vargonais, duoda kankliais ir cimbolais LLDI284(Pn). Ore vieversiai aistringai trynė savo giesmelę Vaižg. 36. refl. neršti: Žuvys trìnas – žuvautojam kviečiai dera (sekasi) Rod. 37. prk. trikdyti: Kad pasitaiko vienas, kur tą taktą trìna, tat sunkesnis kūlimas yr Prk. | Bet kad kalbą jie (lenkai) mums trina, ir Krašiauskis pripažino A1884,316. 38. prk. naikinti: O Avinėl Dievo, kursai trini griekus svieto, susimilk ant mūsų MKr12. Anas trin pražengimą duodams išganymą SGI8. Trink mūsų kaltybes SGII89. Tiranai ją (bažnyčią) persekiojo, mindė, trynė, vargino SPI300. Pameskit girtuokliavimą, kursai teip labai mūsų šalį trina Gmž.
◊ akìs trìnti mokyti, lavinti: Niekas ten akių̃ netrýnė – tik dirbti dirbti! Krš.
bámbą į bámbą trìnti šokti: Nu, ekiat bámbą į bámbą trìnti Krš.
gatvès trìnti šlaistytis, valkiotis: Musėt tik gatvès ẽsat trýnusys Trš.
rankàs (ríetus) trìnti džiaugtis, džiūgauti: Visi gera, o valdžia džiaugas ir rankàs trẽna – pelnas Krš. Posrednikas su raštininku, pasilikę vienu du, o juokias, o džiaugiasi, rankas trina Žem. Trinù rankàs, trinù i nebatsidžiaugiu Mžš. Puiki lazdelė: kas pamato, rietus trina Šts.
súolą trìnti
1. nieko neveikti, tinginiauti: Betrina suolą B70, , N.
2. mokytis: O kumet pabengsi tą súolą trìnti? Kl.
svẽtimas pakámpes trìnti svetur bastytis: Ar ne geriau dirbti namie ir gausinti žemaitišką literatūrą, negu trinti svetimas pakampes be mažiausio atpildo .
svẽtimus pãšalius trìnti eiti elgetauti: Ant katro skurliai kybo, gero neturi apdaro, svetimus trina pašalius, tankiai tas yra pijoku ir pataikūnu brš.
trùpinį (trùputį Vkš, Šts) trìnti sùbinėje Kv, Skdv
1. būti šykščiam: Ko čia trinì trùputį sùbinė[je] YI. Jei nori ką gauti, nereik trìnti sùbinė[je] trùpinį Km.
2. vengti sakyti tiesą, išsisukinėti: I trìna sùbinė[je] trùputį Slnt.
\ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • trinti — tri̇̀nti vksm. Tri̇̀na (su) rankà sušãlusias kójas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trintinis — trintìnis, ė adj. (2) DŽ1 1. pagaminamas trinant tešlą: Aš padariau trintiniùs kleckus Pc. Trintìniam kukuliam daugiau pieno reikia Grš. | Žvakė trintìnė storesnė, o vilktinė laibesnė dėl Gramnyčių J. 2. pagaminamas grūdant, maigant: Vakare,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trintis — trintìs sf. (4) NdŽ; Rtr, KŽ 1. DŽ, GTŽ, PolŽ1273 fiz. jėga, trukdanti kūnui judėti kito kūno paviršiumi: Trintiẽs jėga FzŽ125. Trintiẽs pasipriešinimas FzŽ214. Slystamoji ir riedamoji trintis EncVI941. Tepalas sumažina detalių trintį rš. Juo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trintinis — trinti̇̀nis, trinti̇̀nė bdv. Trinti̇̀nės plùnksnos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trintinė — trinti̇̀nis, trinti̇̀nė bdv. Trinti̇̀nės plùnksnos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trintis — trinti̇̀s dkt. Pavir̃šinė, slydi̇̀mo trinti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trintinė — trinti̇̀nė dkt. Gaspãčas dár vadi̇̀namas ispãniška trintinè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trintiniai — trintìniai (trytìniai) sm. pl. (2) NdŽ iš kietos tešlos sutrinti kukuliai: Trintinùkai jau būna toki sausi jau, smulkūs: teip su ranka pagniaužai, padarai Grš. Kukuliai yra trytinùkai ir leistinukai, verda ir didelių kukulių LKT193(Nm).… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trynimas — trynìmas sm. (2) DŽ, FrnW, NdŽ, Bsg, trynimas (1) KII126, K, Rtr, KŽ, K.Būg, Kln, trynìmasis (1), trynimos ind. 1. SD36, Sut, N, M, LL171, Rtr, BŽ437 → trinti 1: Tas [skaudamos vietos] trynimas kartais nereikalingas daiktas DūnŽ. Trynimas (pri… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trynioti — trỹnioti, ioja, iojo K, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, OGLII351, Kv, trynioti, trynioti, ioja, iojo iter. dem. trinti: 1. K, Rtr, NdŽ, KŽ Su pirštu stiklą trỹnio[ja] Krš. Tryniojau [koją] žolėm – perejo DrskŽ. Karpas tai kas kaip pasako, tai teip patrink …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”